-
Įrodymais pagrįsta informacija apie
RŪKYMO ŽALĄ
Norintiems mesti rūkyti, darbdaviams, gydytojams.
Norintiems mesti rukyti
75 proc. visų kvėpavimo sistemos ligų siejama su rūkymu. Sužinok, kaip konkretus produktas kenkia Tau. Ženkite pirmą žingsnį į gyvenimą be tabako.
Informacija gydytojams
Gydytojams svarbu žinoti apie veiksmingas pagalbos priemones pacientams, norintiems mesti rūkyti. Peržiūrėkite algoritmus, kuriuos galite taikyti savo gydytojo praktikoje.
Informacija darbdaviams
Rūkymas brangiai kainuoja. Rūkantieji dirba ne taip našiai, nes daro pertraukėles, kurių metu rūko. Kiek Tai kainuoja Tavo verslui? Kokių veiksmų imtis?
Apie projektą
Įrodymais pagrįsta informacija apie rūkymo žalą.
Skatinti sąmoningumą apie rūkymo pavojus – pateikiame mokslinius duomenis apie rūkymo poveikį sveikatai, padėdamas geriau suprasti, kokią riziką kelia šis įprotis.
Suteikti patikimos informacijos gydytojams ir darbdaviams – Gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai gali remtis pateikta informacija, kad pateiktų pacientams ir visuomenei tikslias, įrodymais pagrįstas rekomendacijas dėl rūkymo prevencijos ir nutraukimo.
Paskatinti rūkymo atsisakymą – Įrodymais pagrįsta informacija padės rūkantiesiems suprasti realias sveikatos grėsmes ir gali motyvuoti juos ieškoti pagalbos bei mesti rūkyti.
Rūkymo žala metančiam rūkyti
Nors technologijų ir produktų vystymasis sukūrė alternatyvių tabako vartojimo būdų, išsamiau pažvelgus matome, kad šios priemonės taip pat sukelia įvairią žalą.Panagrinėkime, kaip kiekvienas iš pateiktų produktų veikia sveikatą, atkreipdami dėmesį į jų specifinius pavojus bei ilgalaikes pasekmes.
- Konvencinis tabakas (cigaretės, cigarilės, cigarai, pypkė)
- Kaitinamasis tabakas
- Elektroninės cigaretės
Faktai apie konvencinio tabako žalą
- Mažų kvėpavimo takų obstrukcija ir pasipriešinimas žymiai padidėja vartojant visus produktus, kurių sudėtyje yra nikotino.
- Labai toksiškas poveikis kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir lygiųjų raumenų ląstelėms.
- Mikrobų prilipimas prie kvėpavimo takų. Cigarečių dūmų ekstraktas stimuliuoja nuo trombocitus aktyvuojančio faktoriaus receptorių (PAFR) priklausomą pneumokokų adheziją prie apatinių kvėpavimo takų ląstelių in vitro, cigarečių dūmai padidina bronchų PAFR in vivo. Aktyvūs rūkaliai turi padidintą bronchų epitelio procentą su PAFR teigiamomis ląstelėmis.
- Aktyvus tabako cigarečių rūkymas pakenkė plaučių funkcijai (nustatytas gyvybinės plaučių talpos sumažėjimas 7,2%).
- Insulto rizika padidėja vidutiniškai 12% kiekvieną kartą, kai rūkantysis pacientas suruko penkias cigaretes per dieną ir daugiau.
- Padidinta miokarto infarkto rizika.
- Poveikis hemodinamikai ir kairiojo skilvelio funkcijai. Po rūkymo ženkliai padidėja sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, širdies plakimo dažnis. Sustandėja arterijos, stipriai didinama širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Neigiamas poveikis endotelio ląstelėms. Pablogina endotelio ląstelių gyvybingumą ir žaizdų gijimą.
- Sukelia oksidacinį stresą.
- Sumažina azoto oksido prieinamumą.
- Suaktyvina ir skatina uždegimus.
- Sukelia citotoksinį poveikį.
- Palaiko trombų susidarymą.
- Sumažina vaistų poveikį organizmui.
- Didėja rizika susirgti Alzheimerio liga ir kraujagysline demencija.
Faktai apie kaitinamojo tabako žalą
- Plaučių vėžio atveju kelia mažesnį neigiamą biologinį poveikį, palyginti su bendru įprastų cigarečių kietųjų dalelių neigiamų poveikiu.
- Mažesnė žala LOPL atvejais. Pastebėtas nuoseklus respiracinių simptomų, fizinio krūvio tolerancijos, gyvenimo kokybės ir ligos paūmėjimo atvejų pagerėjimas pacientams, sergantiems LOPL, kurie susilaikė nuo rūkymo arba gerokai sumažino cigarečių vartojimą, pradėdami vartoti kaitinamojo tabako produktus.
- Kaitinamojo tabako produkto vartojimas nepakenkia plaučių funkcijai tiek, kiek tai daro konvencinis tabakas.
- Sukelia mažesni užgedimą organizme
- Sumažėjęs poveikis monocitų sukibimui.
Apibendrintina, kad, remiantis tyrimų duomenimis, tiek kaitinamojo tabako emisijose, tiek elektroninių cigarečių garuose yra ženkliai mažiau toksiškų junginių, nei įprastų cigarečių dūmuose, todėl atitinkamai galima
daryti
moksliškai pagrįstą prielaidą, jog tiek kaitinamojo tabako gaminių, tiek elektroninių cigarečių vartojimo keliamas pavojus sveikatai yra ženkliai mažesnis, nei įprastų cigarečių keliamas pavojus sveikatai.
Faktai apie elektroninių cigarečių žalą
- Elektroninių cigarečių garai labai toksiški ląstelėms tampa tik didesnėmis koncentracijomis (nuo 5% iki 10%) – vidutiniškai didesnės (10%) elektroninių cigarečių garų koncentracijos poveikis prilygsta mažos koncentracijos (1%) įprastų cigarečių dūmų poveikiui.
- Garinimas padidino nosies PAFR ekspresiją. Tiek nikotino turintys, tiek nikotino neturintys elektroninių cigarečių garai padidino pneumokokų sukibimą su kvėpavimo takų ląstelėmis in vitro.
- Vien elektronines cigaretes garinantys asmenys patiria mažesnę insulto riziką, nei įprastas cigaretes rūkantys asmenys.
- Nėra pagrįsto ryšio tarp elektroninių cigarečių garinimo ir rizikos susirgti vainikinių širdies arterijų (koronarine) liga.
- Po elektroninės cigaretės garinimo nežymiai padidėjo diastolinis kraujospūdis.
Apibendrintina, kad, remiantis tyrimų duomenimis, tiek kaitinamojo tabako emisijose, tiek elektroninių cigarečių garuose yra ženkliai mažiau toksiškų junginių, nei įprastų cigarečių dūmuose, todėl atitinkamai galima
daryti
moksliškai pagrįstą prielaidą, jog tiek kaitinamojo tabako gaminių, tiek elektroninių cigarečių vartojimo keliamas pavojus sveikatai yra ženkliai mažesnis, nei įprastų cigarečių keliamas pavojus sveikatai.
Informacija gydytojams
Gydytojai, siekdami padėti pacientams mesti rūkyti, turėtų pradėti nuo aiškaus paaiškinimo apie rūkymo keliamą riziką sveikatai ir naudas, kurias gali suteikti atsisakymas. Svarbu pasiūlyti individualizuotas pagalbos priemones, pavyzdžiui, nikotino pakaitinę terapiją ar elgesio terapiją, pritaikytas konkretiems paciento poreikiams. Reguliariai sekant paciento pažangą, gydytojas gali suteikti nuolatinę paramą, padedančią išlaikyti motyvaciją ir įveikti sunkumus, kylančius metimo procese.
- 5A metodas
- Konsultavimo ir gydymo schema
- Fagerstromo testas
- Moksliniai tyrimai
- Toksinės medžiagos
5A metodo taikymo algoritmas. 1
Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, kuris į klausimą „Ar rūkote?“ atsako teigiamai, būtina padaryti atitinkamą įrašą paciento medicinos dokumentuose, atitinkamai pažymint asmens rūkymo statusą Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) Paciento suvestinės Socialinėje paciento istorijoje, užpildant skiltį apie rūkymo įprotį ir nurodydamas laikotarpį, kada pacientas turėjo šį įprotį. Jei pacientas vis dar turi rūkymo įprotį, pažymima „įprotis aktualus dabar“.
Tam tikrais atvejais priklausomybė nuo rūkymo yra konkrečių sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys, kurio įvertinimas yra numatytas atitinkamame diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše ar metodikoje. Pavyzdžiui, 2021 m. liepos 20 d. patvirtintame plaučių vėžio metodiniame dokumente nustatyta, jog, vertinant plaučių vėžio rizikos veiksnius, turi būti užpildomas Plaučių vėžio rizikos veiksnių be galimo plaučių vėžio klinikinės išraiškos įvertinimo savikontrolės lapas, kuriame turi būti nurodoma, kiek metų pacientas rūko. Tokiu atveju atitinkamą žymą apie paciento rūkymą reikia padaryti tiek savikontrolės lape, tiek formoje E025 arba formoje Nr. 025/a-LK.
| Toksiško junginio tipas | Toksiškas junginys,keliama žala | Toksiškas junginys,keliama žala | Koncentracijos spektras įprastose cigaretėse | Koncentracijos spektras kaitinamojo tabako produktuose | Koncentracijos spektras elektroninėse cigaretėse |
|---|---|---|---|---|---|
| Karbonilai | Formaldehidas – kancerogenas38 , turi toksinį poveikį ląstelių lygiu. Įkvėpus, pažeidžiami ląstelių savitaisymo mechanizmai39 , sukeliama endotelio disfunkcija40 . | 7–10 μg/įtraukime | 0.5–0.64 μg/įtraukime41 | 0.0442 –82 µg/įtraukime43 | |
| Acetaldehidas – vienas iš labiausiai paplitusių kancerogenų cigarečių dūmuose. Acetaldehido mutageninį ir kancerogeninį poveikį sukelia jo reakcija su DNR . Acetaldehido dujų įkvėpimas cigarečių dūmuose 50% pablogina srauto sukeliamą kraujagyslių išsiplėtimą (FMD) 45. | 50–140 μg/įtraukime | 2.546 –1747 μg/įtraukime | 0.0648 –53 µg/įtraukime | ||
| Akroleinas – labai reaktyvus nesotusis aldehidas, laikomas vienu nuodingiausių ir kenksmingiausių cigarečių dūmų komponentų. Lėtinis akroleino poveikis per cigarečių dūmus susijęs su astma, ūminiu plaučių pažeidimu, lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ir kvėpavimo takų vėžiu 49. Skatina endotelio disfunkciją, oksidacinį stresą, dislipidemiją ir trombocitų aktyvaciją 50,51,52,53,54,55 . | 6–14 μg/įtraukime | 6–14 μg/įtraukime56 | 0.003257 –3.3 µg/įtraukime | ||
| Propionaldehidas – stipriai dirgina akis, dirgina odą, gali dirginti kvėpavimo takus 58 | 0.4–5.9 µg/įtraukime | 1.1–1.2859 įtraukime 60 | NA*61 –1.79 µg/įtraukime | ||
| Krotonaldehidas – stipriai dirgina akis, kvėpavimo takus ir odą, galimai kancerogenas 62. Sukelia kraujagyslių pažeidimą per DNR kryžmines grandines, glutationo perturbaciją, mitogeno aktyvuotą proteinkinazę ir Wnt bei ErbB signalizacijos kelius63 , esant didesnėms koncentracijoms – įtampos virpesius (spazmus) ir negrįžtamai pablogėjusį kontraktilumą 64. | 1–2 μg/įtraukime | 0.165 –0.266 - μg/įtraukime | NA*–0.04 µg/įtraukime | ||
| Diacetilas – dirgina plaučius67 , rūkantiesiems gali prisidėti prie kvėpavimo takų bronchiolito 68 . | 5.2–18.569 μg/įtraukime | 0.008–9.570 μg/įtraukime | NA*71 | ||
| N-nitrozaminai72 | N′-nitrozonornikotinas (NNN) – kancerogenas 73. | 0.5–370 ng/įtraukime | 0.974 –1.975 ng/įtraukime | NA*–0.029 ng/įtraukime | |
| N′-nitrozoanabazinas (NAB) – kancerogenas76 | NA*–15 ng/įtraukime | 0.177 –0.3778 ng/įtraukime | NA*–0.01 ng/įtraukime | ||
| 4-(Metilnitrosamino)-1-(3-piridil)-1-butanonas (NNK) – kancerogenas79 | 1.2–77 ng/įtraukime | 0.580 –1.481 ng/įtraukime | NA*–0.019 ng/įtraukime | ||
| N′-nitrozoanatabinas (NAT) – kancerogenas82 | 0.8–16 ng/įtraukime | 0.983 –3.784 ng/įtraukime | NA*–0.085 ng/įtraukime | ||
| Lakieji organiniai junginiai | Toluenas – organinis tirpiklis, neigiamai veikiantis smegenis ir centrinę nervų sistemą85 | 0.8–6.9 µg/įtraukime | 0.016–0.13886 µg/įtraukime | NA*–1.53 µg/įtraukime | |
| Benzenas – sukelia leukemiją87 , limfomą88 , didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sukelia cirkuliuojančių angiogeninių ląstelių trūkumą 89 ir padidina mažo tankio lipoproteinų kiekį 90. | 0.6–1091 µg/įtraukime | 0.002–0.07692 µg/įtraukime | NA*–0.41 µg/įtraukime | ||
| Neorganiniai junginiai | Nikelis – turi genotoksinį poveikį, gali paveikti neurodiferenciaciją, T-ląstelių sistemą ir slopinti baltųjų kraujo kūnelių veiklą, gali padidinti burnos vėžio riziką, nikelio junginiai kelia oksidacinį stresą bei ilgalaikį poveikį kepenims 93. | NA*–60 ng/įtraukime | ~1.6 94 ng/įtraukime | 0.1–6.4 ng/įtraukime | |
| Kobaltas – gali sukelti kvėpavimo takų hiperplaziją, plaučių fibrozę, alveolių pertvarų sustorėjimą kolagenu, elastinį audinį, fibroblastus, pleuritą, emfizemą, astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą 95. | NA–60 ng/įtraukime | ND** | 0.1–6.4 ng/įtraukime | ||
| Chromas – gali sukelti žarnyno vėžį, neigiamai paveikti vyrų ir moterų vaisingumą ir vaisiaus vystymąsi 96. | 0.4–7 ng/įtraukime | ~0.92 97 ng/įtraukime | 0.05–9 ng/įtraukime | ||
| Švinas – ląstelėms sukelia oksidacinį stresą98 , gali sukelti plaučių vėžį 99 , turi stiprų neigiamą poveikį smegenims, nervų sistemai ir raudonosioms kraujo ląstelėms 100. | 3.4–8.5 ng/įtraukime | 0.19101 –0.22 102 ng/įtraukime | 0.16–3.8 ng/įtraukime | ||
| Anglies monoksidas (CO) – sumažina kraujo gebėjimą tiekti deguonį ir padidina širdies stresą 103 – sukelia hipoksiją 104 bei padidėjusį sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, gali prisidėti prie aterosklerozės išsivystymo ir endotelio pažeidimo 105 . | 1–3.3 106 mg/įtraukime | 0.022–0.045107 mg/įtraukime | NA** | ||
| Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai | Benz[a]antracenas – gali sukelti neuronų ląstelių neurodegeneraciją dėl oksidacinio streso sukelto neuronų pažeidimo, cholinerginio, monoaminerginio ir purinerginio perdavimo sutrikimo ir padidėjus azoto oksido kiekiui 108. | 2–7 ng/įtraukime | 0.22109 –0.158 110 ng/įtraukime | NA** | |
| Benzo[b+k]fluorantenas – kancerogenas 111. | 1–3.4 ng/įtraukime | 0.08–0.09 112 ng/įtraukime | NA** | ||
| Benzo[a]pirenas – stipriausias kancerogenas iš policiklinių aromatinių angliavandenilių 113. | 2–4 ng/įtraukime | 0.036 114 –0.061 115 ng/įtraukime | NA** | ||
| Dibenzo[a, h]antracenas – galimas kancerogenas116 | 0.06–0.4 ng/įtraukime | 0.005117 –0.01118 ng/įtraukime | NA** | ||
| Nikotinas | Nikotinas skatina endotelio disfunkciją ir katecholaminų išsiskyrimą 119 bei sukelia hemodinamikos pokyčius (pvz., širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, vazokonstrikciją) 120, 121 ,122 . | 0.1–0.3 mg/įtraukime | 0.09123 –0.145124 mg/įtraukime | 0125 –0.142 mg/įtraukime | |
| Kietosios dalelės | Bendras kietųjų dalelių kiekis. | 0.1–4.69 126 mg/įtraukime | 1.8 127 –4.99 128 mg/įtraukime | 0.87–5.8 mg/įtraukime |
* NA – neaptikta.
** ND – nėra duomenų.
Aukščiau lentelėje pateikti duomenys leidžia apskaičiuoti skirtumą tarp skirtingų gaminių emisijose esančių toksiškų junginių kiekių naudojant toliau pateikiamus žingsnius:
I. Procentinio kiekvieno iš toksiškų junginių kiekio sumažėjimo kaitinamojo tabako produktuose ar elektroninėse cigaretėse apskaičiavimas:
Sumažėjimas = (1− Vidutinė toksiško junginio koncentracija įprastose cigaretėse / Vidutinė toksiško junginio koncentracija kaitinamojo tabako produktuose ar elektroninėse cigaretėse)) × 100%
II. Visų toksiškų junginių sumažėjimo vidurkio išvedimas:
Vidurkis = Kiekvieno iš toksiškų junginių sumažėjimo procentų suma / Įvertintų toksiškų junginių skaičius
Naudojant aukščiau pateiktas formules, gaunami šie rezultatai:
I. Kaitinamojo tabako produktų emisijose esančių toksiškų junginių kiekis yra vidutiniškai 89.15% mažesnis, nei įprastose cigaretėse;
II. Elektroninių cigarečių garuose esančių toksiškų junginių kiekis yra vidutiniškai 97.44% mažesnis, nei įprastose cigaretėse.
Apibendrintina, kad, remiantis tyrimų duomenimis, tiek kaitinamojo tabako emisijose, tiek elektroninių cigarečių garuose yra ženkliai mažiau toksiškų junginių, nei įprastų cigarečių dūmuose, todėl atitinkamai galima daryti moksliškai pagrįstą prielaidą, jog tiek kaitinamojo tabako gaminių, tiek elektroninių cigarečių vartojimo keliamas pavojus sveikatai yra ženkliai mažesnis, nei įprastų cigarečių keliamas pavojus sveikatai.
Kvėpavimo sistema
| Poveikio sritis ar sveikatos sutrikimas | Įprastos cigaretės | Kaitinamojo tabako produktai | Elektroninės cigaretės |
|---|---|---|---|
| Bendras poveikis mažiesiems kvėpavimo takams | Įrodymų A lygis Mažų kvėpavimo takų obstrukcija ir pasipriešinimas žymiai padidėja vartojant visus produktus, kurių sudėtyje yra nikotino 2 | ||
| Kvėpavimo takų epitelio ląstelės ir lygiųjų raumenų ląstelės | Įrodymų B lygis In vitro eksperimentų metu nustatyta, jog cigarečių dūmai ir kaitinamojo tabako garai yra labai toksiški ląstelėms tiek mažesnėmis, tiek didesnėmis koncentracijomis (nuo 1% iki 10%)3. | Įrodymų B lygis In vitro eksperimentų metu nustatyta, jog elektroninių cigarečių garai labai toksiški ląstelėms tampa tik didesnėmis koncentracijomis (nuo 5% iki 10%) – vidutiniškai didesnės (10%) elektroninių cigarečių garų koncentracijos poveikis prilygsta mažos koncentracijos (1%) įprastų cigarečių dūmų poveikiui 4. | |
| Mikrobų prilipimas prie kvėpavimo takų | Įrodymų B lygis Cigarečių dūmų ekstraktas stimuliuoja nuo trombocitus aktyvuojančio faktoriaus receptorių (PAFR) priklausomą pneumokokų adheziją prie apatinių kvėpavimo takų ląstelių in vitro, cigarečių dūmai padidina bronchų PAFR in vivo. Aktyvūs rūkaliai turi padidintą bronchų epitelio procentą su PAFR teigiamomis ląstelėmis 5. | Įrodymų C lygis Nosies epitelio PAFR ekspresija žymiai padidėja ląstelėse, paveiktose kaitinamojo tabako (iQOS) ekstraktu. Taip pat pastebėta, kad padidėja pneumokokų sukibimas su nosies epitelio ląstelėmis 6. | Įrodymų B lygis Elektroninių cigarečių garinimas padidino nosies PAFR ekspresiją. Tiek nikotino turintys, tiek nikotino neturintys elektroninių cigarečių garai padidino pneumokokų sukibimą su kvėpavimo takų ląstelėmis in vitro. Pradinė nosies epitelio PAFR ekspresija tarp aktyvių elektroninių cigarečių garintojų ir kontrolinių grupių nesiskiria 7. |
| Plaučių vėžio rizika Ligos kodai: C38.1 (Priekinio tarpuplaučio piktybinis navikas) C38.2 (Užpakalinio tarpuplaučio piktybinis navikas) C38.3 (Tarpuplaučio piktybinis navikas, nepatikslintos vietos) C38.4 (Krūtinplėvės piktybinis navikas) C38.8 (Širdies, tarpuplaučio ir plaučių išplitęs piktybinis navikas) C39.0 (Viršutinių kvėpavimo takų piktybinis navikas, nepatikslintos lokalizacijos) C39.8 (Kvėpavimo ir krūtinės ląstos organų išplitęs piktybinis navikas) C39.9 (Kvėpavimo sistemos nepatikslintos lokalizacijos piktybinis navikas) |
Įrodymų A lygisIn vitro ilgalaikis modifikuotos rizikos tabako gaminio (kaitinamojo tabako produkto) kietųjų dalelių poveikis žmogaus bronchų epitelio BEAS-2B ląstelėms turėjo mažesnį biologinį poveikį, palyginti su bendru etaloninės įprastos cigaretės kietųjų dalelių poveikiu 8. | ||
| Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) Ligos kodai: J44.0 (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su ūmine apatinių kvėpavimo takų infekcija, Išskyrus: su gripu (J09–J11)) J44.1 (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga su paūmėjimu, nepatikslinta) J44.8 (Kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga Lėtinis bronchitas: astminis (obstrukcinis), neklasifikuojamas kitaip; emfizeminis, neklasifikuojamas kitaip; obstrukcinis, neklasifikuojamas kitaip. Išskyrus: su: paūmėjimu (J44.1) ūmine apatinių kvėpavimo takų infekcija (J44.0)) J44.9 (Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nepatikslinta Lėtinė obstrukcinė: kvėpavimo takų liga, neklasifikuojama kitaip plaučių liga, neklasifikuojama kitaip) |
Įrodymų B lygis Tyrimo metu 3 metus buvo vertinami 38 LOPL sergančių ir anksčiau rūkiusių pacientų, pakeitusių rūkymą kaitinamojo tabako produktų vartojimu, sveikatos duomenys. Tiriamiesiems reikšmingai sumažėjo metinių LOPL paūmėjimų grupės vidurkis nuo pradinio 2,1 (SD**** ± 0,9) iki 1,4 (SD**** ± 0,8) po 12 mėnesių, 1,2 (SD**** ± 0,8) po 24 mėnesių ir 1,3 (SD**** ± 0,8) 36 mėnesių. Be to, visais trimis laiko momentais buvo nustatyti esminiai ir kliniškai reikšmingi LOPL įvertinimo testo CAT balų ir 6 minučių ėjimo testo (6MWD) rezultatų pagerėjimai. LOPL sergančių pacientų, kurie ir toliau rūkė, sveikatos būklės reikšmingų pokyčių nepastebėta. Pastebėtas nuoseklus respiracinių simptomų, fizinio krūvio tolerancijos, gyvenimo kokybės ir ligos paūmėjimo atvejų pagerėjimas pacientams, sergantiems LOPL, kurie susilaikė nuo rūkymo arba gerokai sumažino cigarečių vartojimą, pradėdami vartoti kaitinamojo tabako produktus 9. | ||
| Forsuota gyvybinė plaučių talpa (FEV1/FVC) | Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo tirti 15 aktyvių cigarečių rūkalių ir 15 niekada nerūkiusių asmenų, buvo matuojami forsuotos gyvybinės plaučių talpos pakitimai. Nustatyta, jog aktyvus tabako cigarečių rūkymas pakenkė plaučių funkcijai (nustatytas FEV1/FVC sumažėjimas 7,2%; p***** < 0,001), pasyvus rūkymas plaučių funkcijos nesumažino (nustatytas FEV1/FVC sumažėjimas 3,4%; p***** = 0,005) 10. | Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo tirti 25 aktyvių cigarečių rūkalių ir 25 nerūkančių asmenų, buvo matuojami forsuotos gyvybinės plaučių talpos pakitimai. Nustatyta, jog aktyvus kaitinamojo tabako produkto vartojimas nepakenkė plaučių funkcijai (nustatytas FEV1/FVC sumažėjimas 0.9%; p***** = 0.15) 11. | Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo tirti 15 aktyvių cigarečių rūkalių ir 15 niekada nerūkiusių asmenų, buvo matuojami forsuotos gyvybinės plaučių talpos pakitimai. Nustatyta, jog nei trumpas aktyvaus elektroninių cigarečių rūkymo seansas (nustatytas FEV1/FVC sumažėjimas 3%), nei 1 val. pasyvus e-cigarečių rūkymas (nustatytas FEV1/FVC sumažėjimas 2,3%) reikšmingai nepaveikė plaučių funkcijos (p***** > 0.001) 12. |
Širdies ir kraujagyslių sistema
| Poveikio sritis ar sveikatos sutrikimas | Įprastos cigaretės | Kaitinamojo tabako produktai | Elektroninės cigaretės |
|---|---|---|---|
| Insultas Ligos kodas: I64 (Insultas, nepatikslintas kaip kraujavimas arba infarktas.) |
Įrodymų A lygis 14 mokslinių studijų (apimančių 303.134 pacientų) metaanalizės metu buvo nustatyta, jog rūkaliai patiria padidėjusią riziką (OR* 1.61, 95% CI***=1.34, 1.93) patirti insultą: ši rizika sudaro OR* 1.92 (95% CI***= 1.49, 2.48) rūkantiems asmenims ir OR* 1.30 (95% CI***= 0.93, 1.81) metusiems rūkyti asmenims. Insulto rizika padidėja vidutiniškai 12% kiekvienai penkių cigarečių per dieną didėjimo iteracijai 13. | Įrodymų A lygis
1) Tyrimo metu buvo tirti 4022 dalyvių JAV (medianos amžius – 55 metai) sveikatos duomenys. Nustatyta, jog garinančių vien elektronines cigaretes rizika patirti insultą yra OR* 2.07, rūkančių vien įprastas
cigaretes – OR* 2.36, o vienu metu rūkančių įprastas cigaretes ir garinančių elektronines cigaretes – OR* 2.34 (atliekamas palyginimas su nerūkančiais asmenimis) 14. 2) Įrodymų A lygis Tyrimo, kurio metu telefonu apklausti 161.529 dalyviai JAV (18-44 m. amžiaus), metu nustatyta, jog garinančių vien elektronines cigaretes rizika patirti insultą yra AOR** 0.69 (95% CI***=0.34, 1.42) (beveik nesiskiria nuo nerūkančiųjų rizikos patirti insultą), o vienu metu rūkančių įprastas cigaretes rizika patirti insultą yra AOR** 1.83 (95% CI***= 1.06, 3.17) (palyginus su nerūkančiais asmenimis) ir AOR** 2.91 (95% CI***= 1.62, 5.25) (palyginus su vien įprastas cigaretes rūkančiais asmenimis). Garinančiųjų vien elektronines cigaretes rizika patirti insultą buvo žemesnė, nei rūkančių vien įprastas cigaretes – AOR** 0.69 (95% CI***=0.20, 0.93) Atkreiptinas dėmesys, kad šio tyrimo metu buvo nustatyta, jog jaunuoliams (18-24 metų amžiaus) įprastų cigarečių rūkymo pakeitimas elektroninių cigarečių garinimu nesumažino insulto rizikos 15. 3) Įrodymų A lygis 6 tarpsekcijinių mokslinių studijų, apimančių 1.134.896 dalyvius, metaanalizės metu buvo nustatyta, jog elektroninių cigarečių garintojų rizika patirti insultą, lyginant su bendra populiacija, yra OR* 1.25 (95% CI***=1.01, 1.55), tuo tarpu elektroninių cigarečių garintojų, kurie anksčiau rūkė įprastas cigaretes, rizika patirti insultą buvo OR* 1.59 (95% CI***= 1.22, 2.07) 16. Nors vien elektronines cigaretes garinantys asmenys patiria mažesnę insulto riziką, nei įprastas cigaretes rūkantys asmenys (nesiskiriančią ar nedaug besiskiriančią nuo nerūkančiųjų ir negarinančiųjų patiriamos rizikos), įprastų cigarečių rūkymo pakeitimas elektroninių cigarečių garinimu kaip žalos mažinimo priemone kol kas yra menkai ištirtas dėl tik neseniai įvykusio elektroninių cigarečių išpopuliarėjimo ir didžiausio paplitimo tarp jaunų žmonių. |
|
| Miokardo infarktas (MI) Ligos kodas: I21–I22 (Ūminis miokardo infarktas) I21.0 Ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienelės infarktas I21.1 Ūminis transmuralinis apatinės miokardo sienelės infarktas I21.2 Ūminis transmuralinis kitos lokalizacijos miokardo infarktas I21.3 Ūminis transmuralinis nepatikslintos lokalizacijos miokardo infarktas I21.4 Ūminis subendokardinis miokardo infarktas I21.9 Ūminis miokardo infarktas, nepatikslintas I22 Pakartotinis miokardoinfarktas I22.0 Pakartotinis priekinės miokardo sienelės infarktas I22.1 Pakartotinis apatinės miokardo sienelės infarktas I22.8 Kitos lokalizacijos pakartotinis miokardo infarktas I22.9 Nepatikslintos lokalizacijos kartotinis miokardo infarktas |
Įrodymų A lygis JAV sveikatos apklausų duomenų analizių (n=36.697 ir n=33.028) rezultatai parodė, jog asmenys, kasdien rūkantys įprastas cigaretes, turėjo didesnę riziką patirti MI (OR*=2.72, 95% CI***=2.29, 3.24). Buvę įprastų cigarečių rūkaliai ir retkarčiais įprastas cigaretes rūkantys asmenys taip pat pasižymėjo didesne rizika patirti MI (atitinkamai OR*=1.70, p*****<0.001 ir OR*=2.36, p*****<0.001) 17. | 1) Įrodymų A lygis JAV sveikatos apklausų duomenų analizių (n=36.697 ir n=33.028) rezultatai parodė, jog asmenys, kasdien garinantys elektronines cigaretes, turėjo didesnę riziką patirti MI (OR*=1.79, 95%
CI***=1.20, 2.66), tuo tarpu anksčiau elektronines cigaretes garinę ar tik retkarčiais elektronines cigaretes garinantys asmenys turėjo nedidelę riziką patirti MI (p=0.608 ir p*****=0.392) 18. 2) Įrodymų A lygis JAV sveikatos apklausų duomenų analizių (n=33.028 ir n=26.742) rezultatai parodė, jog nėra pagrįsto ryšio tarp elektroninių cigarečių garinimo ir MI rizikos 19. |
|
| Vainikinių širdies arterijų (koronarinė) liga Ligos kodai: I25.4 (Vainikinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas Koronarinė arterioveninė fistulė, įgyta) I24.8(Kitos ūminės išeminės širdies ligos formos Koronarinės kraujotakos: susilpnėjimas, nepakankamumas) |
Įrodymų A lygis JAV sveikatos apklausų duomenų analizių (n=33.028 ir n=26.742) rezultatai parodė, jog nėra pagrįsto ryšio tarp elektroninių cigarečių garinimo ir rizikos susirgti vainikinių širdies arterijų (koronarine) liga 20. | ||
| Poveikis hemodinamikai ir kairiojo skilvelio funkcijai | 1) Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo atliekami 36 sveikų įprastų cigarečių rūkalių echokardiografiniai tyrimai prieš ir po vienos cigaretės surūkymo. Po cigaretės surūkymo pailgėjo izovolummetrinis
atsipalaidavimo laikas (IVRT) ir pagal širdies ritmą koreguotas izovolummetrinis atsipalaidavimo laikas (IVRTc), sumažėjo mitralinio žiedo diastolinis greitis (Em) ir diastolinės deformacijos dažnis (SRe),
padidėjo Doplerio srautas (MPI) bei audinių Doplerio (MPIt) lygis. Po rūkymo ženkliai padidėjo sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, širdies plakimo dažnis 21. 2) Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo atliekamas 22 sveikų įprastų cigarečių rūkalių kraujospūdžio, širdies plakimo dažnio ir arterijų standumo matavimas prieš ir po vienos cigaretės surūkymo. Nustatyta, jog miego-femoralinės arterijos pulso bangos greitis (cfPWV), kulkšnies-žasto pulso bangos greitis (baPWV) ir augmentacijos indeksas, pakoreguotas pagal širdies susitraukimų dažnį (AIx@75), ženkliai padidėjo iškart po rūkymo pabaigos (atitinkamai 0,29 m/s, 93 cm/s ir 3,3%) ir išliko padidėjęs po 5 min 22. |
Įrodymų A lygis Tyrimo metu buvo atliekamas 22 sveikų įprastų cigarečių rūkalių kraujospūdžio, širdies plakimo dažnio ir arterijų standumo matavimas prieš ir po vienos kaitinamojo tabako lazdelės suvartojimo. Nustatyta, jog miego-femoralinės arterijos pulso bangos greitis (cfPWV), kulkšnies-žasto pulso bangos greitis (baPWV) ir augmentacijos indeksas, pakoreguotas pagal širdies susitraukimų dažnį (AIx@75), ženkliai padidėjo iškart po rūkymo pabaigos (atitinkamai 0,30 m/s, 86 cm/s ir 3,5%) 23. | Įrodymų B lygis Tyrimo metu buvo atliekami 40 elektroninių cigarečių rūkalių echokardiografiniai tyrimai prieš ir po 7 minutes trukusio elektroninės cigaretės su 11 mg/ml nikotino 24 turinčiu skysčiu garinimo. Tyrimo metu nebuvo pastebėta poveikio miokardo atsipalaidavimui. Po elektroninės cigaretės garinimo nežymiai padidėjo diastolinis kraujospūdis .25 |
| Bendras poveikis kraujospūdžiui ir arterijų elastingumui Ligos kodai: R03.0 Padidėjęs kraujospūdis be hipertenzijos diagnozės R03.1 Mažas kraujospūdis, nepatikslintas |
Įrodymų B lygis Visi produktai, kurių sudėtyje yra nikotino, sukelia panašų reikšmingą kraujospūdžio padidėjimą ir arterijų sustandėjimą. Todėl visi šie produktai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką .26 | Bendras poveikis kraujospūdžiui ir arterijų elastingumui | Įrodymų B lygis Visi produktai, kurių sudėtyje yra nikotino, sukelia panašų reikšmingą kraujospūdžio padidėjimą ir arterijų sustandėjimą. Todėl visi šie produktai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką .27 |
| Poveikis endotelio ląstelėms | Įrodymų B lygis In vitro tyrimo metu buvo tirtas įprastų cigarečių, kaitinamojo tabako produktų ir elektroninių cigarečių dūmų ir garų bei nikotino tirpalo poveikis žmogaus venų endotelio ląstelėms. Tyrimo metu nustatyta: - Įprastos cigaretės, tačiau ne elektroninės cigaretės, kaitinamojo tabako produktai ar grynas nikotinas pablogina endotelio ląstelių gyvybingumą ir žaizdų gijimą; - Visos išbandytos produktų kategorijos endotelio ląstelėse indukuoja antioksidacinius fermentus ir adhezijos molekules; - Tik įprastos cigaretės padidina monocitų adheziją prie endotelio ląstelių esant mažam laminariniam tekėjimui. Apsauginis intensyvaus laminarinio tekėjimo poveikis neutralizuoja žalingą rūkymo poveikį 28. |
||
| Poveikis kraujagyslių sienelėms: | Įrodymų A lygis 105 mokslinių studijų metaanalizės metu buvo atliktas įprastų cigarečių ir naujos kartos tabako/nikotino produktų (t. y., elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako produktų) poveikio kraujagyslių sienelėms palyginimas :29 | ||
| Oksidacinis stresas | Sukelia oksidacinį stresą | Sukelia mažesnį oksidacinio streso lygį | |
| Sumažėjęs azoto oksido prieinamumas | Sumažina azoto oksido prieinamumą | Daro mažesnį poveikį azoto oksido prieinamumui | |
| Uždegimas Ligos kodai: I83.2 Kojų venų varikozė, kai yra opa ir uždegimas Bet kokia būklė, koduojama I83.9, kai yra opa ir uždegimas | Suaktyvina ir skatina uždegimą | Suaktyvina ir sukelia mažesnį uždegimo lygį | |
| Padidėjęs monocitų sukibimas | Padidina monocitų sukibimą su endoteliu | Sumažėjęs poveikis monocitų adhezijai | |
| Citotoksinis poveikis | Sukelia citotoksinį poveikį endotelio ląstelėms | Citotoksinis poveikis gali būti silpnesnis | |
| Endotelio fenotipas | Endotelio fenotipo pokytis į protrombozinę ir priešuždegiminę būseną | Gali turėti įtakos endotelio fenotipui | |
| Trombų susidarymas | Palaiko trombų susidarymą | Gali palaikyti trombų susidarymą | |
| Apnašų stabilumas | Keičia esamų aterosklerozinių plokštelių stabilumą, padidėja apnašų plyšimo rizika | Gali turėti įtakos apnašų stabilumui | |
Centrinė nervų sistema
| Poveikio sritis ar sveikatos sutrikimas | Įprastos cigaretės | Kaitinamojo tabako produktai | Elektroninės cigaretės |
|---|---|---|---|
| Epilepsija Ligų kodai: G40 Epilepsija G40.0 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota G40.00 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.01 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, kai priepuolių pradžia lokalizuota, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.1 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais G40.10 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.11 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.2 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais G40.20 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.21 Nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.3 Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.30 Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.31 Išplitusi (generalizuota) idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.4 Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai G40.40 Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.41 Kitokia išplitusi (generalizuota) epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.5 Ypatingieji epilepsiniai sindromai G40.50 Ypatingieji epilepsiniai sindromai, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.51 Ypatingieji epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.6 Didieji priepuoliai, nepatikslinti (su mažaisiais priepuoliais arba be jų) G40.7 Mažieji priepuoliai, nepatikslinti, be didžiųjų priepuolių G40.8 Kitokia epilepsija G40.80 Kitokia epilepsija, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.81 Kitokia epilepsija, esant sunkiai gydomai epilepsijai G40.9 Epilepsija, nepatikslinta G40.90 Epilepsija, nepatikslinta, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G40.91 Epilepsija, nepatikslinta, neminint sunkiai gydomos epilepsijos G41 (Epilepsinė būklė) G41.0 Didžiųjų epilepsinių priepuolių būklė G41.1 Mažųjų epilepsinių priepuolių būklė Epilepsinės absencijos būklė G41.2 Kombinuota dalinė epilepsinė būklė G41.8 Kitokia epilepsinė būklė G41.9 Epilepsinė būklė, nepatikslinta |
Įrodymų A lygis 35 mokslinių studijų metaanalizės metu buvo nustatyta, jog cigarečių dūmai padidina fenitoino, plačiai naudojamo vaistinio preparato nuo epilepsijos, metabolizmą vidutiniškai 16%, indukuodami citochromo P450 fermentus kepenyse. Todėl cigarečių dūmai gali sumažinti klinikinį fenitoino poveikį. Yra žinoma, kad cigarečių dūmuose yra keletas policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH), todėl daugelis vaistų, įskaitant fenitoiną, gali greičiau pasišalinti iš organizmo. Fenitoino ir nikotino metabolizmo keliai nesutampa, o tai rodo, kad nikotinas neturi įtakos fenitoino metabolizmui. Taigi, visiškas perėjimas prie nedegių produktų gali sumažinti rūkymo įtaką fenitoino metabolizmui epilepsija sergantiems pacientams, kurie vartoja fenitoiną ir rūko. 30 | Elektroninių cigarečių garuose esančių skirtingų PAH kiekis yra 92,5 – 99,9% mažesnis, nei įprastose cigaretėse 31 , todėl įprastų cigarečių rūkymo pakeitimas elektroninių cigarečių garinimu turi potencialo išvengti fenitoino metabolizmo greičio padidėjimo. | |
| Demencija Ligos kodas: F00* (Demencija sergant Alzheimerio (Alzheimer) liga (G30†)) F01 Kraujagyslinė demencija F02* Demencija sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur F03 Nepatikslinta demencija |
Įrodymų B lygis Korėjoje atlikto 6.3 metų vykdyto 789.532 įprastas cigaretes rūkančių pacientų sveikatos duomenų tyrimo metu buvo nustatyta, jog asmenys, metę rūkyti, patyrė mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ir kraujagysline demencija nei rūkyti nemetę asmenys (0.92; 95% CI***=0.87, 0.97). Surūkomų cigarečių kiekį padidinę (1.12; 95% CI***=1.06, 1.18) ar sumažinę (1.25; 95% CI=1.18, 1.33) asmenys patyrė ženkliai didesnę riziką susirgti demencija nei tie, kurie nekeitė surūkomų cigarečių skaičiaus 32. |
Psichikos sutrikimai
| Poveikio sritis ar sveikatos sutrikimas | Įprastos cigaretės | Kaitinamojo tabako produktai | Elektroninės cigaretės |
|---|---|---|---|
| Priklausomybės sindromas F10.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas) F11.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas F12.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas F13.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas F14.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kokaino vartojimo, priklausomybės sindromas F15.0 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, ūminė intoksikacija F15.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino, vartojimo, priklausomybės sindromas F17 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo F17.0 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, ūminė intoksikacija F17.1 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, žalingas vartojimas F17.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, priklausomybės sindromas F17.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė F17.4 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, abstinencijos būklė su delyru F17.5 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, psichozinis sutrikimas F17.6 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, amnezinis sindromas F17.7 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas F17.8 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai F17.9 Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl tabako vartojimo, nepatikslintas psichikos ir elgesio sutrikimas |
Įrodymų B lygis 2015 m. atlikto JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų tyrimo rezultatai parodė, jog 68,0% suaugusių rūkančiųjų norėjo mesti rūkyti, 55,4% bandė mesti rūkyti praėjusiais metais, 7,4% neseniai metė rūkyti, 57,2% sveikatos priežiūros specialistas patarė mesti rūkyti, o 31,2% dalyvavo konsultacijose dėl metimo rūkyti ir (arba) vartojo vaistus bandydami mesti rūkyti .33 | 1) Įrodymų A lygis 13 mokslinių tyrimų (iš viso 2.666 dalyvių) metaanalizės metu buvo nustatyta, jog egzistuoja vidutinio tikrumo įrodymų (kuriuos riboja šališkumo rizika), kad kaitinamojo tabako produktus
vartojančių asmenų grupėse aptinkamas mažesnis NNAL ir karboksihemoglobino (COHb) kiekis (NNAL: −0.81, 95% CI***=−1.07, −0.55; COHb: −0.74, 95% CI***=−0.92, −0.52), tačiau taip pat nustatyta, jog egzistuoja
vidutinio tikrumo įrodymų (kuriuos riboja šališkumo rizika), jog NNAL ir COHb kiekis yra didesnis kaitinamojo tabako produktus vartojančiose grupėse nei visiškai nerūkančiose grupėse (0.69, 95% CI***=0.07,
1.31). Pažymėtina, jog metaanalizės metu buvo identifikuota, jog visi 11 randomizuotų kontroliuojamų tyrimų buvo finansuoti tabako kompanijų, ir jų metu nebuvo vertinama sėkmė metant rūkyti, o tik apžvelgiamas
kaitinamojo tabako produktų saugumas. Viena iš padarytų išvadų (vadovaujantis iš Japonijos surinktais duomenimis) buvo jog nors, kylant kaitinamojo tabako produktų pardavimams, krito įprastų cigarečių
pardavimai, nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti tiesioginį ryšį tarp šių dviejų reiškinių 34. 2) 947 suaugusių rūkalių duomenų, pateiktų Korėjos nacionalinės sveikatos ir mitybos tyrimo apklausos metu, analizė atskleidė, jog kaitinamojo tabako produktus vartojantys asmenys rečiau, nei įprastas cigaretes vartojantys asmenys planavo mesti rūkyti (0.398; 95% CI***=0.195, 0.813) ir rečiau bandė mesti rūkyti per pastaruosius metus (iki atsakymų pateikimo apklausoje) (0.533; 95% CI=0.298, 0.954). Tyrimo autoriai darė prielaidą, jog tai galėjo nulemti kaitinamojo tabako produktų patogumas ir paplitusi nuomonė, jog kaitinamojo tabako produktai yra žalingi mažiau, nei įprastos cigaretės 35. |
1) Įrodymų A lygis 78 mokslinių tyrimų (iš viso 22.052 dalyviai) metaanalizės metu buvo nustatyta, jog egzistuoja didelis tikrumas, kad sėkmingai meta rūkyti daugiau žmonių, kuriems buvo atsitiktinai priskirta
dalyvauti tyrimų grupėse, naudojančiose elektronines cigaretes su nikotinu, nei tų, kuriems atsitiktine tvarka buvo paskirta pakaitinė nikotino terapija (1,63, 95% CI***=1.30, 2.04). Absoliučia išraiška tai
reiškia, jog, vartojant nikotino turinčias elektronines cigaretes, rūkyti meta vidutiniškai 4 žmonėmis iš 100 daugiau, nei gydantis nikotino pakaitine terapija (95% CI***=2, 6). Taip pat buvo nustatyta, jog
egzistuoja vidutinio tikrumo įrodymų, kuriuos ribojo netikslumai, kad sėkmingai meta rūkyti dažniau žmonės, kuriems buvo atsitiktinai priskirta dalyvauti tyrimų grupėse, naudojančiose elektronines cigaretes su
nikotinu, nei tie, kuriems buvo atsitiktinai priskirta dalyvauti tyrimų grupėse, naudojančiose elektronines cigaretes be nikotino (1,94, 95% CI***=1.21, 3.13). Buvo nustatyta, jog egzistuoja žemo tikrumo
įrodymų, jog, palyginus su tik elgesio terapija ar metimu rūkyti be pagalbos, sėkmingai metė rūkyti didesnė dalis dalyvių, kuriems buvo atsitiktinai priskirta dalyvauti tyrimų grupėse, naudojančiose
elektronines cigaretes su nikotinu (2,66, 95% CI***=1.52, 4.65) 36. 2) 12 mėnesių trukusio tyrimo metu įprastas cigaretes rūkantys asmenys, nenorintys mesti rūkyti, vietoje įprastų cigarečių rūkymo garino elektronines cigaretes su ir be nikotino. 12-ą ir 52-ąją savaitę rūkymas sumažėjo atitinkamai 22,3% ir 10,3%. Visiškas susilaikymas nuo tabako rūkymo buvo užfiksuotas 10,7% ir 8,7% atitinkamai 12 ir 52 savaitę. Buvo pastebėtas reikšmingas nepageidaujamų reiškinių (sauso kosulio, burnos sudirginimo, dusulio, gerklės suerzinimo, galvos skausmų) sumažėjimas, palyginti su pradiniu lygiu, tyrimo metu retai buvo pranešama apie abstinencijos simptomus. Dalyviai patenkinamai suprato ir priėmė tiriamąjį produktą 37. |
* OR (Odds Ratio) – ryšio tarp poveikio ir rezultato matas. Tai rodo tikimybę, kad rezultatas įvyks esant tam tikram poveikiui, palyginti su tikimybe, kad rezultatas įvyks, jei to poveikio nebūtų.
** AOR (Adjusted Odds Ratio) – pakoreguotas šansų santykis, kuris parodo įvykio, įvyksiančio vienoje grupėje, tikimybę, palyginti su kitos grupės šansais, tuo pačiu kontroliuojant kitų galimų kintamųjų įtaką.
*** CI (Confidence Interval) – reikšmių diapazonas, naudojamas norint įvertinti tikrąją parametro vertę, pvz., vidurkį arba proporciją, su tam tikru patikimumo lygiu. Tai suteikia diapazoną, kuriame tikėtina tikroji
vertė.
****SD (Standard Deviation) – kiekybiškai įvertinantis dydžių rinkinio kitimo arba sklaidos dydį.
*****p (p value) – tikimybės vertė, nurodo, kokia tikimybė, kad duomenys galėjo atsirasti pagal nulinę hipotezę.
Rūkyti metančio paciento informavimo, konsultavimo ir gydymo schema
- Paciento vizito metu užduodamas klausimas, ar pacientas rūko. Pacientui atsakius teigiamai, padaromas atitinkamas įrašas paciento medicinos dokumentuose įrašant atitinkamą diagnozę formoje E025 (Ambulatorinio apsilankymo aprašymas) arba formoje Nr. 025/a-LK (Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė). Pacientui atsakius neigiamai nustojama vadovautis šia schema, pacientas gali būti pagiriamas už tai, kad nerūko.
- Taikomi tolesni 5A metodo žingsniai, įvertinamas paciento pasirengimas rūkyti. Jei pacientas yra pasirengęs mesti rūkyti, atliekamas jo būklės vertinimas, paskiriamas medikamentinis gydymas ir/arba sukuriamas metimo rūkyti planas ir/arba pacientas yra nukreipiamas pas kitą asmens sveikatos priežiūros specialistą. Jei pacientas nėra pasirengęs mesti rūkyti, taikomas 5R motyvavimo metodas, pacientas gali būti informuojamas apie žalos mažinimo priemones.
- Suplanuojami tolesni žingsniai – tolesnis vizitas ar skambutis, kurio tikslas – užtikrinti paciento progresą.
- Kito kontakto su pacientu metu įvertinama paciento sveikatos būklė ir pažanga metant rūkyti. Jei pacientui nepavyksta įgyvendinti sukurto metimo rūkyti plano ar paskirtas gydymas nėra veiksmingas, pacientui gali būti paskirtas kitoks ar papildomas gydymas, pacientas nukreipiamas pas gydytoją psichiatrą psichoterapijai.
- Gydymui esant nesėkmingam - pacientui nemetant rūkyti po to, kai buvo pritaikyti ne mažiau, kaip du skirtingi gydymo būdai – pacientas gali būti informuojamas apie rūkymo keliamos žalos sveikatai mažinimo būdus, nurodant, jog rūkymo žalos mažinimo priemonės (tokios, kaip kaitinamojo tabako produktai ar elektroninės cigaretės) nėra saugūs, tačiau gali padėti sumažinti paciento sveikatai keliamą žalą ir pagerinti paciento sveikatos rezultatus.
Informacija apie žalos mažinimo priemones, tokias, kaip kaitinamojo tabako produktai ar elektroninės cigaretės, gali būti teikiama tik vienu iš toliau nurodytų atvejų:
- Pacientui išbandžius ne mažiau, kaip du skirtingus gydymo būdus, pacientui nepavyksta mesti rūkyti – tokiu atveju gali būti suteikiama moksliškai pagrįsta informacija apie rūkymo sukeliamos žalos mažinimo priemones, akcentuojant, jog visiškas metimas rūkyti išlieka svarbiausias tikslas;
- Pacientas bet kuriuo metu savo iniciatyva užduoda klausimus apie rūkymo keliamos žalos mažinimo galimybes, kaitinamojo tabako produktų arba elektroninių cigarečių žalos sveikatai mastą ar poveikį paciento sveikatai – tokiu atveju turi būti tiksliai ir išsamiai atsakoma į paciento klausimus, suteikiama informacija apie galimą kaitinamojo tabako produktų ir elektroninių cigarečių teigiamą poveikį sveikatai (palyginant jį su įprastų cigarečių poveikiu sveikatai).
Informuojant pacientą apie žalos mažinimo priemones visais atvejais turi būti pažymima, jog rūkymo žalos mažinimo priemonės nėra saugios ir nepanaikina visos sveikatai sukeliamos žalos, o vienintelis būdas išvengti
rūkymo
sukeliamos žalos yra visiškas bet kokio rūkymo atsisakymas.
Testo rezultatas
Atsakykite į visus klausimus.
Informacija darbdaviui
Darbdavio atstovui (konkrečios įmonės ar įstaigos saugos ir sveikatos specialistui) sistema yra naudinga šiais aspektais – profesinės rizikos vertinimo atžvilgiu bei ekonominio poveikio vertinimo atžvilgiu.
Ko sieksime projekto metu (ateities sprendimai, kuriais būtų tobulinamas prototipas)
- Išplėtoti saugos ir sveikatos modulio vertinimą, kad jis būtų kiek įmanoma individualizuotas pagal darbuotojų grupes.
- Įtrauksime papildomus vertinimo kriterijus, kuomet darbdavio saugos ir sveikatos skyrių darbuotojai (arba išoriniai saugos ir sveikatos konsultantai ir patarėjai) galėtų pateikti kuo tikslesnę profesinės rizikos vertinimą, susijusi su darbuotojų rūkymu ir konkrečios organizacijos (įmonės, įstaigos) vykdoma veikla;
- Išplėtoti modulio veikimą į ekonominį poveikį. Šio poveikio vertinimo metu būtų pateiktas skaitmeninis vertinimo sprendimas, kuris:
- 3.1. leistų konkrečios organizacijos (įmonės, įstaigos) atžvilgiu nustatyti rūkymo keliamą ekonominę žalą (nuostolį) šios organizacijos veiklai (našumui, efektyvumui, rezultatams ir pan.);
- 3.2. pateiktų organizacijai (įmonei, įstaigai) pagrįstus ir objektyvius sprendimus (siūlymus) dėl teisinės, organizacinės bei finansinės aplinkos sprendimų, kurie motyvuotų darbuotojus mesti rūkyti, mažintų tabako keliamą žalą, efektyvintų organizacijos (įmonės, įstaigos) veiklą ir kitaip prisidėtų prie organizacijos (įmonės, įstaigos) veiklos našumo ir efektyvumo didinimo.